Mažas berniukas

Mažas berniukas jau didelis. Paleistas į gyvenimą ir kapanojasi sau. Kažkokiu būdu stumiasi pirmyn – ar tai aplinkybės patogios ir minkštos, ar žmonės supa geri, o gal jie tiesiog kvaili ir berniukas sugeba išzysti sau dovanų.

Tas berniukas iš tiesų nėra geras, bet sudėtingas – kažkurioje vietoje riba tarp gerumo ir blogumo išsitrina ir lieka tik bejausmis kamuolys, paprastų reakcijų į aplinką ir standartinių įrankių manipuliacijoms rinkinys, kuriuo teko išmokti naudotis, nes „taip reikia“.

O kodėl negali būti kitaip? O gal yra kitaip? O kas, jei ir nėra kitaip? O koks galų gale skirtumas? Ar yra skirtumas išvis? O ar turėtų būti? O kaip lengviau?