Čia ir dabar

ir vėl nutraukiu santykius, tačiau dabar jau žinau kodėl taip darau:

• Nesutampa požiūris į bendravimą
• Nesutampa požiūris į pinigus
• Nesutampa požiūris į seksą
• Nesutampa požiūris į laisvalaikio leidimą

Taip ilgai galvojau, o užrašius sau atrodo banalu, kaip pasakytų gerbiama draugė – nežmogiška.

Kodėl nežmoniška? Mažam berniukui atrodo, kad labai žmoniška, ypač, kai paaiškini ko tikiesi ir ką duosi. Kodėl žmonės mano, kad gali pakeisti kitus tik spragtelėję pirštais? Juk taip būna tik trumpą laiko tarpą, kol gauni dovaną, o po to vėl atsiverti į save patį. Lyg ir apgauni, bet tai darai „pateisindamas lūkesčius“ arba gerdamas arbatą, nors jos nekenti, bet tau sako, kad „taip sveikiau“.

Negali gi pradėt pavydėt vien dėl to, kad tau sako – „pavydėk“. Gali tik pažaisti pavydą kartą, kitą, o po to nusibosta – nori, vaizduok, man jau dzin.

Arba negali taupyt, jei anksčiau to niekad nedarei. Nori – imk pinigų ir taupyk, bet manęs nemokyk. Aš nesuprasiu, juk jų taip lengva nusipiešt kol rankos ir kojos sveikos.

Arba „analinis seksas – tik per mano lavoną“. Riighhht… Lavoną sakote..

Arba „aš su žmonėm nebendrauju ir nenoriu, kad tu su jais bendrautum“. Aš irgi su jais nebendrauju, bet kartais stebėti visai įdomu. Visą laiką stebėjau, kaip jie griauna smėlio pilis, o dabar – nebegalima.

Noriu.